Turistinė komedija Odesos operoje

Odesos nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras tą vakarą ukrainiečiams ir uostamiesčio svečiams pasiūlė „Jolantą“.

„Kur rankena?“, „Gal žinote, kaip atidaryti šias duris?“

Tai Ukrainoje garsiausia, tarptautinio pripažinimo sulaukusi lyrinė opera, pastatyta pagal kompozitoriaus Piotro Čaikovskio brolio Modesto libretą ir danų poeto Henriko Hertzo pjesę „Renė karaliaus duktė“.

Ieškome savojo balkono ir randame. Tik kaip ten patekti – jokios rankenos duryse, tik keturkampė skylutė. Keturios akys dairosi personalo. Pastebime taip pat nebyliai nesielgiančius korėjiečius, girdime vokiškus ir angliškus šūksnius „Kur rankena?“, „Gal žinote, kaip atidaryti šias duris?“ Sąmyšis galiausiai baigiasi pamačius kelias „rankenų savininkes“.

Spektaklis – apie Lotaringijos ir Bario hercogienę Jolantą – buvo kiek per sunkus. Iki šio vakaro lankėme mažiau „bylius“ ir ne tiek statiškus renginius. Kai yra judesys, pranyksta ir kalbos barjeras. Pritarsite, kad net ir lietuviškai žiūrėdami operą, aiškiai suprantame ne kiekvieną žodį, o čia pavyko „atsirinkti“ vos kas penktą ar dešimtą… slavų kalbų žodį. Tad žymiai vertingiau pirkti bilietą į veiksmų kupiną komediją, baletą ar šokio spektaklį.

Pertrauka. Antroji pusė lyg ir tartų, kad gal ir to vieno veiksmo gana… Gal, bet pasiūlau pasilikti – scenoje matau keičiamas kelias dekoracijų detalės, tad gal antras veiksmas bus kiek įdomesnis „judresnis“.

Patraukiame į teatro kavinę. Smalsu, ar ir vėl gausime sklidinas taures „šampano“, o gal puspilnes? Bus trikampių agurkais puoštų sumuštinių su liežuvio vyniotiniu ar lašiša? Odesos nacionaliniame akademiniame operos ir baleto teatre vylėmės rasti bent jau gabalėlį pyrago ar torto, nes kiti teatrai iš saldumynų buvo siūlę nebent šokoladinių batonėlių arba įprastų ledų, pakuotėje. Taigi, pasisekė – vėl sklidina taurė ir pyragaičiai su plikytu kremu.

Teatro aukštuose gražu – spindi veidrodžiai, lankytojus pasitinka sceninių drabužių paroda, ištaigingai dekoruotos sienos ir lubos, įmantrūs šviestuvai.

Nors vyliausi, kad antras veiksmas bus smagesnis, bet operos „nepasukiosi“. Kol kiti dar ploja, mes jau uždarome teatro duris, ir skubame į traukinį.